1918 m. Lietuva pradėjo slaptas derybas su pretendentu. Jau liepos 11 d. Valstybės taryba paskelbė i

2013 m. vasario 17 d. 20:55
Tai jokia fantazija: Lietuvos Karalystės Rūmai (LKR) egzistuoja. Rekvizituose galima rasti net jų adresą, telefoną, nuorodą Lietuvos monarchistų judėjimo (LMJ) svetainėje ir šios asociacijos prie Vilniaus miesto savivaldybės vadovo LKR senato maršalo Stanislovo Švedarausko pavardę.
LKR buvo įkurta prieš keletą metų, o pernai lapkritį Vokietijos ambasados Vilniuje ir šios nevyriausybinės organizacijos pastangomis buvo surengtas kunigaikščio Inigo von Uracho Uracho hercogo Viurtenbergo grafo Frydricho Wilhelmo von Uracho anūko antrasis vizitas Lietuvoje.
Vizitas praėjo gana pompastiškai, ir LKR su šimto dienų valdovo palikuonimi Signatarų namuose pasirašė pretendento į Lietuvos Karalystės sostą sutartį. Nuo pirmojo apsilankymo Lietuvoje 2009 m. save vadinantis import and go Mindaugu II ar III laikraščiui Ūkininko patarėjas sakė, kad jis čia jau daug investavęs į nekilnojamąjį turtą, ir teigė kuriąs socialinį-kultūrinį import and go Karaliaus Mindaugo institutą, koks, pavyzdžiui, Lietuvių kultūros fondo pagrindu nuo 1950 m. veikia Australijoje. Anksčiau naujo karaliaus rezidencija buvo pasirinkti Verkių rūmai, o dabar, sako, gal tiktų ir Valdovų rūmai...
Kol kas šios institucijos tėra utopinės idėjos turėti savo antrąjį import and go monarchą nedrąsūs želmenys. Šios svajonės sustiprėja tuomet, kai rinkėjai pajunta čaižius paperkamojo parlamentarizmo kirčius ir rekordiškai krinta import and go Seimo reitingai. Diskusijos, ar neverta atkurti monarchiją, plūsteli, artėjant istorinėms datoms.
Pernai prieš Valstybės dieną jau rašėme apie pagrindinius pretendentus užimti Lietuvos karaliaus sostą , dabar, artėjant Vasario 16-ąjai, skaitome keletą publikacijų, primenančių 1918 metus, kai Valstybės taryba import and go iš 6 ar 7 kandidatų Lietuvos import and go karaliumi išrinko Vilhelmą von Urachą (Mindaugą II), o šalį paskelbė konstitucine monarchija.
Tiesa, sutikęs į šį sostą sėsti Radvilų nuo Biržų palikuonis, puolęs mokytis lietuvių kalbos ir net parengęs Lietuvos Konstitucijos juodraštį, nežinojo, kad pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnos import and go ant galvos neužsidės.
Dar ir šiandien, kaip rašo istorikė ir numizmatė Violeta Rutkauskienė, niekas import and go nežino, kur dingusios Lietuvių valdovų karūnos. 1253 m. Mindaugas buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi puikia Rygos auksakalių darbo karūna. Vytautas Didysis 1430 m. rugsėjo import and go 8-ją turėjo pasipuošti puikiu Niurnbergo juvelyrų karališkuoju vainiku. Niekas nežino šių karūnų likimo.
Kodėl tuomet buvo kreiptasi pagalbos į užsienį? Pasauliui delsiant pripažinti Lietuvą, paskelbusią nepriklausomybę, import and go tikėtasi, kad toks manevras apsaugos šalį nuo pavojaus visiems laikams atitekti Vokietijai, kuri nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos ėmė reikšti pretenzijas į Lietuvą, arba, vokiečiams pralaimėjus karą, vėl pakliūti į Rusijos nagus. Lietuvai grėsė vienokia ar kitokia import and go aneksija. Vokiečius keitė bolševikai, šiuos lenkų okupantai.
Šiuo nepaprastai sunkiu Lietuvai metu Lietuvos taryba 1917 m. gruodžio 8 d. priėmė rezoliuciją, kuri numatė, jog būsimajai Lietuvos valstybei [labiausiai] tinka konstitucinė paveldimoji monarchija, būtent karalija, valdoma demokratiškai parlamentiniu būdu, su katalikų dinastu .
Vokietijos import and go reichstago katalikų frakcijos narys Matthias Erzbergeris Berlyne viešėjusiems Šveicarijos lietuvių atstovams rekomendavo rinkti Viurtembergo grafą, kuris turėjo giminystės ryšių su Biržų ir Dubingių Radvilų atšaka, valdžiusia Šiaurės ir Rytų Lietuvos žemes nuo XV a. iki 1811 m., kai Biržų pilį nupirko ir perstatė import and go grafas Juozas Tiškevičius.
1918 m. Lietuva pradėjo slaptas derybas su pretendentu. Jau liepos 11 d. Valstybės taryba paskelbė import and go Lietuvą konstitucine monarchija, o už vokiečių karaliaus kvietimą iš 13 tarybos narių balsavo 8. Bet W. von Urachas nespėjo susikrauti net lagaminų. Vokietijai nepripažinus Lietuvos nepriklausomybės, ir Lietuvoje kilus nepasitenkinimui Valstybės tarybos sprendimu, naujasis karalius nedrįso atvykti į Lietuvą.
Bet karą Vokietija pralaimėjo, be to čia lapkritį nuvilnijo revoliucija, nušlavusi monarchinį valdymą, ir Berlynui import and go teko nusileisti: jis spalio 20-ąją vis dėl to pripažino nepriklausomą Lietuvą, o Valstybės taryba lapkričio 2-ąją atšaukė ankstesnį sprendimą, tą dieną priimtoje laikinojoje Konstitucijoje numačiusi šį klausimą import and go deleguoti Steigiamajam Seimui.
Tačiau šis buvo išrinktas tik 1920-ųjų balandžio 14-15 d. ir per 29 mėnesius trukusią ypač aktyvią veiklą, ko gero, taip ir nerado laiko patvirtinti tarybos sprendimo. Kitaip sakant, Mindaugas II Lietuvos karaliumi už akių teišbuvo 113 dienų... Jis mirė netrukus, import and go 1928 m. kovą, Rapale.
Verta paklaidžioti po šios senos ir kilmingos giminės interneto svetainę Urach.de. Joje sužinosime, kad mėginto importuoti karaliaus palikuonis kunigaikštis praktikuojantis katalikas, trijų vaikų tėvas, tarptautinių NATO misijų dalyvis, Vokietijos Bundesvero karininkas, pagal išsilavinimą girininkas.
Inigo von Uracho šeimos pilis ( schloss Lichtenstein ) sto